Aš esu Dorothee. Daug metų gyvenau Amsterdame, dirbau dizaino srityje ir nuolat skubėjau. Dienos bėgo viena po kitos, o aš jų beveik nebejausdavau.
2020 metais viskas pasikeitė. Persikėliau į nedidelį namą Houtene – žaliame priemiestyje su sodais ir kanalais. Pirmus kelis mėnesius daugiausia sėdėjau terasoje ir tiesiog stebėjau. Kaip keičiasi šviesa. Kaip vėjas judina medžių šakas. Kaip paukščiai kalba tarpusavyje.
Tada pradėjau vesti paprastus užrašus. Ne planus. Ne tikslus. O tai, ką pastebėjau per dieną. Po kurio laiko supratau, kad šie maži užrašai man labai padeda. Jie grąžina mane į dabarties akimirką.
„Wardon gimė iš šių užrašų. Tai ne patarimų knyga. Tai – mano asmeninis būdas dalintis tuo, ką pastebiu, kai sustoju.“
2024 metais draugai iš Lietuvos pakvietė apsilankyti. Ten pamačiau, kaip giliai lietuvių kultūroje įsišaknijusi pagarba gamtai, sezonams ir tylai. Tai labai atliepė tai, ką aš pati bandžiau atrasti savo gyvenime. Tada ir nusprendžiau dalintis savo užrašais viešai – iš pradžių olandų, o vėliau ir lietuvių kalba.
Šiandien Wardon – tai erdvė, kurioje fiksuoju mažas, bet man svarbias akimirkas. Apie maistą. Apie kvėpavimą. Apie ėjimą. Apie tai, kaip technologijos gali būti naudojamos sąmoningai, o ne automatiškai.