Prieš kelerius metus pastebėjau, kad mano diena dažnai prasideda ir baigiasi ekranu. Rytą — naujienos ir pranešimai. Vakare — serialai ir socialiniai tinklai. Tarsi gyvenimas vyktų kažkur kitur.
Tada pradėjau eksperimentuoti su mažais ribojimais. Ne tikrinti telefoną pirmas 30 minučių po pabudimo. Nežiūrėti naujienų po 20 valandos. Palikti telefoną kitame kambaryje, kai rašau.
„Ekranas nėra priešas. Jis yra įrankis. Klausimas — kada ir kaip jį naudojame.“
Man labiausiai padėjo sumažinti pranešimų skaičių. Dabar palikau tik pačius svarbiausius. Rezultatas buvo netikėtas. Sumažėjo ir vidinis nerimas.
Kai sumažini triukšmą, pradedi girdėti tai, kas liko. Ir dažnai tai būna svarbiau už viską, ką praleidai.